Licėjaus gyvenimas Pasiekimai Apie Licėjų Kaip įstoti? Ugdymo procesas Paramos fondas 2% parama Licėjui English resumé
Apie · Mokytojai · Administracija · Kiti darbuotojai · Istorija · TB · Renginiai · Savivalda · Senatas ir prezidentas · Renovacija

                                                                                                                                                                                                 PATVIRTINTA
Vilniaus licėjaus direktoriaus
 2018 m. spalio 26 d.
 įsakymu Nr. V1-102

 

 VILNIAUS LICĖJAUS MOKINIŲ SAVIVALDOS NUOSTATAI

 I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 1. Vilniaus licėjaus mokinių savivaldos nuostatai (toliau – Nuostatai) apibrėžia mokinių savivaldos tikslus ir uždavinius, sudėtį, mokinių savivaldos narių pareigas ir funkcijas bei rinkimų tvarką.

2. Mokinių savivalda – demokratišku būdu renkama mokinių savivaldos institucija, kolegialiai veikianti su kitomis licėjaus savivaldos institucijomis (licėjaus taryba, mokytojų taryba).

3. Mokinių savivalda savo veikloje vadovaujasi šiais nuostatais, licėjaus mokinių elgesio ir darbo tvarkos taisyklėmis.

4. Mokinių savivaldą kuruoja mokytojas, paskirtas licėjaus direktoriaus įsakymu.

II. MOKINIŲ SAVIVALDOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 5. Mokinių savivaldos tikslas – įtraukti mokinių bendruomenės narius į mokyklos valdymą, puoselėti pilietišką ir demokratišką bendradarbiavimą bei skatinti mokinių iniciatyvumą, savarankiškumą ir kūrybiškumą.

6. Mokinių savivaldos uždaviniai:

6.1. atstovauti ir ginti mokinių interesus;

6.2. plėtoti ir skatinti mokinių veiklą: rengti paskaitas, diskusijas, organizuoti kultūrinius renginius licėjuje;

6.3. bendradarbiauti su kitomis Vilniaus miesto bei kitų Lietuvos miestų gimnazijomis;

6.4. įsijungti į įvairių visuomeninių organizacijų veiklą.

 III. MOKINIŲ SAVIVALDOS ORGANAI

 7. Mokinių savivaldos organai yra:

7.1. mokinių senatas (toliau – Senatas);

7.2. mokinių prezidentas (toliau – Prezidentas);

7.3. seniūnų susirinkimas (toliau – Seniūnų susirinkimas).

8. Senatas, Prezidentas, Seniūnų susirinkimas renkami pagal mokinių savivaldos rinkimų organizavimo tvarką (1 priedas).

9. Mokinių savivalda savo veikloje vadovaujasi demokratiškumo, atvirumo, lygiateisiškumo, kolegialumo ir iniciatyvumo principais.

 IV. SENATAS

                                                                                                                       

10. Senatas – mokinių savivaldos organas, jungiantis mokinių atstovus svarbiausioms problemoms spręsti ir atstovauti mokyklai kitose institucijose.

11. Senatą sudaro dešimt mokinių bendruomenės narių: Prezidentas, po vieną I – IV ir tarptautinio bakalaureato klasių atstovą, kurie išrinkti visuotinių rinkimų metu bei keturi lygiateisiai nariai, išrinkti Senato.

12. Senato pareigos:

12.1. ginti mokinių teises;

12.2. svarstyti ir teikti Nuostatų pataisas Licėjaus tarybai;

12.3. leisti nutarimus, reglamentuojančius mokinių veiklą licėjuje;

12.4. skirti Senato sekretorių, iždininką, viceprezidentą ir po vieną atstovą iš kiekvieno kurso į Licėjaus tarybą;

12.5. organizuoti mokyklos renginius (Mokytojų diena, Muzikinės dėžutės, Menų dienos ir kt.), rengti konkursus, akcijas, visuotines apklausas ir kt.;

12.6. dalyvauti Licėjaus tarybos veikloje;

12.7. svarstyti pasiūlymus gautus iš Licėjaus ir Mokytojų tarybų, Seniūnų susirinkimo ar kitų bendruomenės narių;

12.8. teikti mokinių pasiūlymus Licėjaus ir Mokytojų taryboms;

12.9. steigti apdovanojimus („Senato taurė“, „Valio“ apdovanojimai ir kt.);

12.10. bendradarbiauti su kitų mokyklų mokinių savivaldomis;

12.11. perduoti informaciją ir savo nutarimus kiekvieno kurso mokiniams;

12.12. organizuoti licėjaus patalpų ir spintelių naudojimosi priežiūrą;

12.13. likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki kadencijos pabaigos parengti licėjaus bendruomenei savivaldos veiklos ataskaitą.

13. Senato narys licėjaus bendruomenės atstovo teises įgyja po inauguracijos. Darbą pradėjus naujiems Senato nariams, baigiasi ankstesniųjų įgaliojimai.

14. Pirmąjį Senato posėdį Prezidentas sušaukia praėjus ne daugiau kaip dviem savaitėms po inauguracijos.

15. Senato posėdžiai vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Posėdis laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė Senato narių.

16. Senato posėdžiams pirmininkauja Prezidentas.

17. Nutarimai Senate priimami paprastąja balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamą balsą turi Prezidentas.

18. Senato nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

18.1. pasibaigia jo įgaliojimų laikas;

18.2. atsistatydina iš pareigų;

18.3. kurso mokinių dauguma pareikalauja jo atsistatydinimo;

18.4. Senatas arba Seniūnų susirinkimas atleidžia jį iš pareigų.

V. PREZIDENTAS

 19. Prezidentas yra licėjaus mokinių bendruomenės vadovas ir atstovas.

20. Prezidentas renkamas rinkimų tvarka, numatyta mokinių savivaldos rinkimų organizavimo tvarkoje (1 priedas).

21. Prezidento pareigos:

21.1. atstovauti licėjui oficialiuose renginiuose;

21.2 dalyvauti ar deleguoti vieną iš Senato narių į Lietuvos moksleivių sąjungos organizuojamus renginius ir susirinkimus;

21.3. dalyvauti Licėjaus tarybos veikloje;

21.4. pagal poreikį patariamojo balso teise dalyvauti arba deleguoti vieną iš Senato narių į Mokytojų tarybos posėdžius ir Tėvų komiteto susirinkimus;

21.5. priimti Senato narių atsistatydinimą;

21.6. šaukti ir pirmininkauti Senato posėdžiams ir Seniūnų susirinkimams;

21.7. supažindinti su Senato priimtais nutarimais ir vykdytų apklausų rezultatais;

21.8. prižiūrėti ir tvarkyti Vilniaus licėjaus grupės veiklą socialiniame tinkle Facebook;

21.9. supažindinti mokinių bendruomenę su savivaldos veiklos ataskaita;

21.10. bendradarbiauti su Licėjaus alumni organizacija.

22. Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:

22.1. pasibaigia jo įgaliojimų laikas;

22.2. atsistatydina iš pareigų;

22.3. Seniūnų susirinkimas arba Licėjaus taryba pašalina jį iš pareigų;

22.4. baigia licėjų.

23. Prezidento, negalinčio eiti pareigas dėl 21 punkte nurodytų priežasčių, pareigas laikinai eina viceprezidentas.

 VI. SENIŪNŲ SUSIRINKIMAS

 24. Seniūnų susirinkimas – mokinių savivaldos organas, jungiantis mokinių bendruomenės atstovus, padedantis kitiems savivaldos organams užtikrinti mokinių interesų atstovavimą, prižiūrintis jų veiklą bei organizuojantis klasių veiklą.

25. Seniūnų susirinkimą sudaro kiekvienos klasės atstovas (seniūnas), kuris yra išrinktas klasės susirinkime vieneriems metams, ir Prezidentas.

26. Pirmąjį Seniūnų susirinkimą Prezidentas sušaukia praėjus ne daugiau nei trim savaitėms po inauguracijos.

27. Seniūnų susirinkimo pareigos:

27.1. ginti mokinių teises;

27.2. svarstyti mokinių savivaldos nuostatų pataisas;

27.3. šalinti Senato narius ar Prezidentą;

27.4. skelbti pirmalaikius Senato ir Prezidento rinkimus;

27.5. rinkti Rinkimų komisijos narius ir, reikalui esant, keisti jos sudėtį;

27.6. teikti pasiūlymus Licėjaus ir Mokytojų taryboms, Senatui;

27.7. atstovauti klasei licėjaus bendruomenėje;

27.8. informuoti klasių bendruomenes apie Senato, Licėjaus ar Mokytojų tarybų priimtus nutarimus.

28. Seniūnų susirinkimus šaukia ir jiems pirmininkauja Prezidentas.

29. Nutarimai Seniūnų susirinkime priimami paprastąja balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamą balsą turi Prezidentas.

30. Seniūno įgaliojimai nutrūksta, kai:

30.1. pasibaigia jo įgaliojimų laikas;

30.2. atsistatydina iš pareigų;

30.3. atstovaujamos klasės mokiniai arba Seniūnų susirinkimas atleidžia jį iš pareigų.

 VII. BAIGIAMIOSIOS NUOSTATOS

31. Šie Nuostatai įsigalioja nuo jų patvirtinimo dienos.

32. Nuostatai pagal poreikį bendru sutarimu gali būti papildomi ir koreguojami. Nuostatus ir jų pakeitimus tvirtina licėjaus direktorius.

33. Su Nuostatais pasirašytinai supažindinami ir jų privalo laikytis visi mokinių savivaldos nariai.

 --------------------------------------------------------------------

Vilniaus licėjaus mokinių savivaldos nuostatai
1 priedas

 

MOKINIŲ SAVIVALDOS RINKIMŲ ORGANIZAVIMO TVARKA

I. RINKIMŲ KOMISIJA

 1. Rinkimus vykdo Seniūnų susirinkimo išrinkta Rinkimų komisija.

2. Rinkimus ir referendumus organizuoja Rinkimų komisija, susidedanti iš pirmininko, sekretoriaus ir keturių narių. Komisijos nariu negali būti Prezidentas, Senato narys, seniūnas ar kandidatas į šiuos postus.

3. Rinkimų komisijos sudėtis patvirtinama likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki rinkimų. Rinkimų komisijos sudėtis yra pastovi.

4. Rinkimų komisijos funkcijos:

4.1. informuoti apie balsavimo tvarką;

4.2. registruoti kandidatus ir stebėtojus;

4.3. kontroliuoti rinkiminę agitaciją;

4.4. organizuoti oficialius debatus;

4.5. vykdyti rinkimus;

4.6. išleisti oficialius balsavimo biuletenius;

4.7. skaičiuoti ir skelbti rinkimų oficialius rezultatus;

4.8. organizuoti Prezidento inauguraciją;

4.9. vykdyti referendumus ir skelbti jų rezultatus;

5. Nesilaikant demokratiškumo principo, rinkimų organizavo tvarkos Seniūnų susirinkimas gali atleisti Rinkimų komisijos narius ir į jų vietą rinkti naujus narius.

 II. BENDRA RINKIMŲ TVARKA

6. Prezidento rinkimai organizuojami einamųjų mokslo metų spalio mėnesį. Juos organizuoja Rinkimų komisija.

7. Pirmalaikiai Senato ir Prezidento rinkimai gali būti rengiami Seniūnų susirinkimo nutarimu.

8. Senatas ir Prezidentas renkami vieneriems metams visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

9. Balsavimo teisę turi visi licėjaus mokiniai.

10. Kandidatų registracija prasideda likus trims savaitėms iki rinkimų.

11. Rinkimų komisija baigia registruoti kandidatus ir paskelbia oficialų sąrašą likus savaitei iki rinkimų dienos. Parašus tikrina Rinkimų komisija. Kandidatas neregistruojamas, jei parašai pripažįstami netinkamais.

12. Kandidatas turi teisę organizuoti rinkiminę kampaniją Rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

13. Rinkimų dieną bet kokia agitacija yra draudžiama. Rinkimų komisija gali pašalinti kandidatus, pažeidusius demokratinių rinkimų principus.

14. Visi rinkėjai gauna balsavimo biuletenį ir pasirašo rinkėjų sąraše.

15. Pasibaigus rinkimų laikui, Rinkimų komisija sunaikina nepanaudotus biuletenius ir skaičiuoja balsus. Biuleteniai laikomi negaliojančiais jeigu nėra antspaudo ar biuletenis užpildytas netinkamai.

16. Rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvauja daugiau kaip 3/5 visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų.

17. Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant gauna daugiausia visų dalyvavusių rinkėjų balsų.

18. Rinkimų komisija oficialius rinkimų rezultatus paskelbia kitą dieną po rinkimų.

 III. PREZIDENTO RINKIMAI

19. Prezidentu gali būti renkamas licėjaus mokinys, ne mažiau kaip metus mokęsis licėjuje. Tas pats asmuo negali būti renkamas prezidentu daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

20. Kandidatu į prezidentus registruojamas mokinys, surinkęs ne mažiau kaip 50 parašų iš jį remiančių licėjaus bendruomenės narių.

21. Kiekvienas kandidatas į Prezidentus turi teisę skirti ne daugiau kaip du papildomus rinkimų stebėtojus. Rinkimų komisija baigia registruoti stebėtojus likus dviem dienoms iki rinkimų dienos.

22. Jeigu kandidatai surinko po lygiai balsų, tai per 10 dienų po rinkimų Seniūnų susirinkimas slaptu balsavimu renka Prezidentą iš tų kandidatų. Laimi kandidatas, gavęs daugiausia visų seniūnų balsų. Jei balsai vėl pasiskirsto po lygiai, naują Prezidentą skiria kadenciją baigiantis Prezidentas iš tų kandidatų.

23. Prezidentas savo pareigas pradeda eiti po inauguracijos, prisiekęs Licėjaus bendruomenei.

 IV. SENATO RINKIMAI

24. Kandidatu į senatorius gali būti registruojamas kiekvienas mokinys, surinkęs ne mažiau kaip 20 parašų iš jį remiančių kurso bendruomenės narių.

25. Jeigu kandidatai surinko po lygiai balsų, tai per 10 dienų po rinkimų Seniūnų susirinkimas slaptu balsavimu renka Senatorių iš tų kandidatų. Laimi kandidatas, gavęs daugiausia visų seniūnų balsų. Jei balsai vėl pasiskirsto po lygiai, naują Senatorių skiria kadenciją pradedantis Prezidentas iš tų kandidatų.

 V. SENIŪNŲ RINKIMAI

 26. Seniūnu gali būti renkamas kiekvienas klasės mokinys.

27. Seniūnai renkami klasių bendruomenių susirinkimuose atviru balsavimu. Rinkimai turi įvykti.

28. Laimi kandidatas, surinkęs daugiausia bendraklasių balsų.

 

(c) Vilniaus licėjus, Autoriai